JONINĖS

Joninės – šv. Jono diena, birželio 24 d. sveikiname Jonus ir Janinas (pagal pagoniškus papročius ši šventė vadinasi Rasos).

Vardas Jonas žinomas visame pasaulyje: Anglijoje – Džonas, Rusijoje – Ivanas, Prancūzijoje – Žanas, Ispanijoje – Chuanas, Latvijoje – Jānis. 

Dar ir šiandien tikima, kad Joninių naktį žolės įgauna magiškų galių, o jų gydomosios savybės itin suaktyvėja.

  • Lietuviai Joninių naktį degina laužus, pina vainikus, ieško paparčio žiedo.
  • Brazilai Jonines švenčia dvi savaites: savaitę iki šventės ir savaitę po jos. Šioje klimato juostoje gyvenantys žmonės meldžia šventojo Jono lietaus, tad dažniausiai liūčių sezonas sutampa su saulėgrįžos švente.
  • Latviai šią dieną pina ąžuolo vainikus ir dovanoja juos Janiams, o savo automobilius puošia įvairiomis lauko gėlėmis bei ąžuolo šakelėmis.
  • Estai didelę svarbą teikia laužui, kadangi tiki, jog saulėgrįžos naktį uždegtas laužas namus saugos nuo gaisro ištisus metus. Be to, tikima, kad kuo didesnis laužas, tuo labiau jis atbaido blogąsias dvasias.
  • Portugalai Joninių šventę šioje šalyje simbolizuoja žydintis česnakas. Yra tokia tradicija juo suduoti artimiesiems ir draugams per galvą, kad sektųsi. Jeigu česnako nėra – tiks ir plastikinis plaktukas.
  • Suomiai Jonines švenčia šeštadienį, tarp birželio 20 ir 26 dienos. Be to, kaip ir lietuviai, ieško paparčio žiedo ir tiki visažinystės mitu.
  • Danai Joninių naktį ant laužo degina šiaudinę raganą, kuri būna aprengta senais drabužiais. Danai tiki, kad taip ragana pasiunčiama į raganų puotą.
Rodyti:
Rūšiuoti pagal: